- knibinys
- knibinỹs sm. (3b) žr. knebinys: 1. Atsinešė kiekviena šiokį tokį knibinį: kuri ratelį, kuri vilnų kedenti, kuri mezginį megzti rš. Nor senam, bet vis geriau kokis knibinỹs rankose turėt, kap laškoj gulėt Nč. Pamesk savo knìbinį, o eik mėšlo kratyt Srj. Koks ten darbas – knibinys Lž. Jis vis turi knibinį rankoj Alv. 2. Kos54 Jis turi rankon gerą knìbinį Kb. 3. Galūdo žmona kažką lopė, į knìbinį įsižiūrėjusi traškanotom, žemažiūrėm akim A.Vencl. Jam mirus, turėjo liktis ne vienas gana svarbus knibinys V.Piet.
Dictionary of the Lithuanian Language.